Biudžeto skyles siūloma lopyti parduodant valstybinę žemę ir miškus

   Privatizuoti dar valstybės žinioje esantį turtą – valstybinius miškus siūlo Laisvosios rinkos instituto prezidentė. 
   „...laikas ryžtis parduoti ir valstybės žemę, miškus. Biudžetas būtų papildytas milžiniškomis lėšomis. Tai leistų užkamšyti jo skyles, pavyktų pritraukti ir daugiau užsienio investuotojų.“

   Kai kurių visuomeninių organizacijų interneto puslapiuose Generalinės miškų urėdijos adresu metami kaltinimai neva iš piršto išlaužiami nesami „privatizacijos baubai“ ir tik keliamas dirbtinis furoras.

   Komentaras. Tokiu pačiu „kamščiu“ 2006 m. atkuriant piliečių nuosavybės teises miškai buvo įvardijami tuometinės Žemės ūkio ministerijos vadovybės, kuri siūlė atriekti apie 50 tūkst. ha valstybinių miškų ir išdalinti juos kaip kompensacijas už miestuose išperkamą žemę. Ir ne kokių menkaverčių, o brandžių. Toks miškų masyvų suskirstymas, išskiriant tik brandžių miškų plotelius panešėtų į šachmatų lentą. Žemės ūkio ministerijos valdininkų nuomone tai nepakenktų bendriems visuomenės interesams, tačiau padėtų išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo problemą miestuose. 
   2009 m. gegužės 1d. žiniomis laisvos valstybinės žemės fondo miškų (rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui) plotas, į kurį nėra pretendentų atkurti nuosavybę, šiuo metu yra apie 149 tūkst. ha. Peršasi mintis, kad problema yra ne miškuose, o privatizuoti valstybinius miškus trokštančiuose asmenyse.

   Valstybės įmonėse miškų urėdijose medienos ruošos ir miškų ūkio priežiūros darbus sėkmingai atlieka privačios įmonės. Pasak mokslininkų, rašančių apie neva Lietuvos valstybinių miškų neefektyvumą, neekonomiškumą, Lietuva, pasinaudojus kitų šalių patirtimi, turėtų privatizuoti ne tik gamybos priemones, bet ir miškus, išskyrus nacionalinius parkus, rezervatus. Grupė Lietuvos mokslo ir praktikos darbuotojų 1999 m. sukūrė valstybinių miškų naudojimo teisės suteikimo privačioms įmonėms modelį, kuris sėkmingai nugula ant kiekvienos valdžios darbo stalų. Nors mokslininkų manymu „kažkas“ (matyt turima omeny valstybinių miškų sistemą) valstybinių ūkinių miškų privatizavime mato dideles grėsmes, vadina nebūtų „baubų“ išsigalvojimu, tuo pačiu sėkmingai pirmai pradžiai siūlo privatizuoti vieną kitą urėdiją...

   Valstybei nėra naudinga privatizuoti miškus. Pasak vis daugiau besidominančios apie miškus bei jų nuosavybės formas žiniasklaidos, visgi privačių miškų sektoriuje esti vienadienio vartotojiško požiūrio, - nemaža dalis iškirstų privačių miškų plotų tampa dykynėmis ar menkaverčiais, ko valstybiniuose miškuose nėra. Tą garantuoja ilgametės ir fundamentalios miškininkystės tradicijos ir griežta kontrolė.

   Politinis sprendimas privatizuoti valstybinius miškus būtų ne tik neprotingas ekonominiu požiūriu, bet ir žalingas socialine prasme. Plūstelėtų vėl nauja korupcijos banga, kiršinami žmonės, sudrumstame vandenyje valstybė kažin ar atras tą „kamštį“ biudžetui užkamšyti...