Skaudūs krizės padariniai

"Baltijos miškai ir mediena", 2009 m. spalis 
Aurimas Kasperavičius

   Mažeikių rajone, vaizdingame Virvytės upės vingyje, įsikūrusioje poilsio bazėje vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos miškininkų profesinių sąjungų jungtinės tarybos posėdis. Jame buvo aptartos aktualiausios miškininkų profesinės problemos ir pasidalyta patirtimi. Atskirame, „lietuviškame", susirinkime nubrėžtos gairės dėl kitų metų Lietuvos profesinių sąjungų federacijos visuotinio suvažiavimo ir pirmininko rinkimų.

Mažino algas
   Jungtinės tarybos posėdį pradėjo Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauką. Jis pabrėžė, kad tokie sambūriai naudingi visiems, ir Baltijos šalių profesinėms sąjungoms būtina laikas nuo laiko „sureguliuoti laikrodžius".
   Pirmasis iš atstovų tarptautiniame posėdyje kalbėjo Lietuvos generalinio urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius. Jis džiaugėsi, kad Lietuvos valstybiniai miškai sutvarkyti ir gerai prižiūrimi, tačiau to nepasakysi apie privačius, tad privačių miškų savininkams palinkėta pasitempti. Buvo kalbama apie kaimynų latvių pavyzdį, kur tvar kosi viena valstybės bendrovė, o pas mus - 42 valstybės įmonės miškų urėdijos. Ketverius metus gvildenami klausimai, kas geriau, kur didesnė nauda valstybei, kur - darbuotojams, koks renta bilumas. „Kol kas tikslių skaičiavimų neatlikta, o vyraujant monopolinėms tendencijoms Lietuvoje kurti naują monopoliją vargu ar bus imtasi", - sakė A. Vancevičius.
   Pranešėjas informavo, kad Lietuvoje per pirmą jį pusmetį medienos kainos smuko apie 40 proc, ir tai paveiks urėdijų metinius rezultatus. Džiaugtasi, kad kainos po truputį jau kyla.
   Ekonominė krizė taip pat smogė darbuoto jams - jiems dešimtadaliu sumažėjo atlyginimai.
   „Dar praėjusių metų pabaigoje sudarėme trijų pakopų planą, kaip kovoti su krizės padariniais. Pirmiausia sumažinome investicijas į naujų kelių tiesimą, priežiūrą ir pan., tačiau jų nesumažėjo ten, kur uždirbame pinigų. Taip pat iki 10 proc. sumažinome atlyginimus. Mes suprantame, kad miške žmogui dirbti sunku, bet padėtis sudėtinga. Mūsų nuomone, geriau sumažinti atlyginimus ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, nei metų gale visiems išsivaikščioti", - kalbėjo gene ralinio urėdo pavaduotojas.
   Lietuvos miškininkus gali guosti nebent tai, kad sprendimas sumažinti atlyginimus laikinas.

Ir latviams "nesaldu"
   Savo poziciją pristatė latvių atstovas Ainaras Simansonas. Liūdnu balsu ir rūškanu veidu jis pareiškė, kad Latvijoje - „giliausia krizė". Apie 90 proc. visos medienos produkcijos mūsų kai mynai eksportuoja, tad, sumenkus vartojimui, pardavimas tiesiog sustojo, sandėliai prisipildė ir darbus teko pristabdyti. „Dingo visa logika. Kai kurie darbdaviai reikalavo sustabdyti visus darbus, kiti pasišovė keisti įstatymus, kad nebūtų apmokamas viršvalandžių darbas. Įdomu, kaip jie įsigudrina organizuoti viršvalandžius, kai mūsų šalyje apie 200 tūkst. bedarbių?" - darbdavių reikalavimais piktinosi A. Simansonas.
   Latvijos vyriausybė į kovą su krize kibo pa siraitojusi rankoves. Dešimtadaliu buvo suma žintos pensijos, dirbantiems pensininkams jos sumažintos 70 procentų. Visos socialinės išmokos sumenko perpus. Ateityje planuojama didinti įvairius mokesčius, taip pat įvesti turto mokestį. „Tai kažkiek sušvelnino krizės padarinius, bet žmonės ir toliau gyvena blogai. Tik valdžiai gerai - jie sau taip pat susimažino algas, bet prieš pat susimažinimą suskubo jas atitinkamai pasikelti", - ironizavo latvių profsąjungų atstovas.
   Miškų sektoriuje Latvijoje algos taip pat su mažintos. Taupant išlaidas, žmonės dirba ne visą darbo savaitę, o po 3 ar 4 dienas.
   Nors nuotaika ir liūdna, latviai jau mato proš vaisčių. Kalbama apie jau atsigaunantį eksportą ir kylančias medienos kainas.

Sąstingis ir Estijoje
   Estijoje taip pat juntami pasaulinės ekonominės krizės padariniai, tačiau kiek silpniau. Čia ekono mika smuko 12,5 proc, nedarbas išaugo iki 17,7 procento. Parlamentas numatė įstatymų pakeitimo paketą, kad sušvelnintų krizės padarinius. „Mūsų profsąjungos kovojo, kad šios įstatymų pataisos nebūtų priimtos. Kvietėme visus prie parlamento mitinguoti. Atėjo 1 800 žmonių. Pašūkavo, plaka­tais pamojavo, ir viskas. Įstatymų pakeitimai buvo priimti, ir tada visi pradėjo kalbėti kodėl. Estas lėtas, pavėluotai suvokė, kad į mitingą reikėjo ateiti šimtams tūkstančių ir sukelti audrą kaip latviai. Tad norime pasidalyti patirtimi, kad jūs taip neatsakingai nesielgtumėte", - kalbėjo estų profsąjungų atstovas Konstantinas Prozsas.
   Estijos miškų pramonėje taip pat sąstingis. Sumažėjo darbuotojų - ten, kur seniau dirbo 20-25 žmonės, dabar likę vos penki ar šeši. Prasi dėjo centralizacija - sukurti nauji keturi regionai. „Dabar tenka prižiūrėti dideles teritorijas, neuž tenka žmogiškųjų išteklių. Subyrėjo darniai dirbę kolektyvai, išsivaikščiojo kas sau", - sunkų Estijos miškininkams metą apibendrino K. Prozsas.

Rinks pirmininką
   Pasibaigus bendram tarptautiniam posėdžiui, vyko Lietuvos atstovų pasitarimas. Dalyvavo 29 iš 39 profesinės sąjungos federacijos tarybos narių. Buvo priimtas sprendimas kitais metais rudenį Vilniuje organizuoti visuotinį narių susirinkimą ir naujai ketverių metų kadencijai išrinkti pir mininką.
   Pirmininko kadenciją baigiantis A. Rauką džiaugėsi, kad puoselėjamos tradicijos ir kasmet vyksta Baltijos šalių miškininkų profsąjungų su sirinkimai. „Pernai vyko Estijoje, dabar pas mus. Stengiamės parinkti tokią vietą, kad atvykusie siems būtų galimybė ne tik pabendrauti, bet ir pamatyti ką įdomaus, naudingo. Taip pat visada smagu išgirsti naujienų, kaip miškuose tvarkosi mūsų kaimynai, kokiomis bėdomis ar džiaugsmais gyvena. Bendrauti reikia. Mes neapsiribojame tik oficialiais posėdžiais - vakarojame ilgėliau, pasi-guodžiame, kas kam „skauda", - sakė A. Rauką.
   Po visų posėdžių svečiai turėjo galimybę nuvyk ti į Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą.