Žaliava šilumai galėtume apsirūpinti patys

   Lietuvai reikėtų lygiuotis į Skandinavijos valstybes, kurios netolimoje ateityje šilumą gamins vien iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

   Tokias mintis dėstė ne vienas pranešėjas šią savaitę Vilniuje vy kusioje tarptautinėje konferenci joje „Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinau doti Europos Sąjungos patirtimi". Dauguma konferencijoje kalbė jusių užsienio svečių pasisakė už biokuro gamybos plėtrą bei svei kino Lietuvos pasiryžimą gerokai padidinti atsinaujinančių išteklių naudojimą šilumos energijai ga­minti.

Buvo ignoruojami
   „Kai Lietuvos šilumos tiekėjai prieš 5-6 metus pradėjo propaguo ti biokurą, jie buvo tapę pajuokos objektu ir lyginami su žaibų gaudy tojais. Paskui juokas nustojo, tačiau mus ignoravo. Vėliau pradėjo klau syti, bet negirdėjo. Dabar girdi, bet nieko nedaro", - duobėtą biokuro šalininkų patirtj konferencijoje api būdino Lietuvos šilumos tiekėjų aso ciacijos tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
   Anot jo, nors jau sukurta dau guma reikiamų įstatyminių aktų, iš esmės biokuro katilinių plėtra sto vi vietoje, nes savivaldybės vilkina išduoti technines sąlygas ir derinti poveikio aplinkai vertinimus, atran da kitokių kliūčių. Tačiau jis džiaugėsi bent tuo, kad Seimo rengiamame At sinaujinančių energijos išteklių įsta tyme atskiriamos elektros energijos ir šilumos energijos sritys. „Tai yra esminis dalykas, kurį visi turi įsisą moninti, nes būtent šilumos sekto riuje yra tie iššūkiai, kuriuos esame pasiryžę įveikti", - sakė jis.
   A.Janukonis tvirtino, kad panau dojant naujausias technologijas Lie tuvoje būtų galima 70 proc. šilumos energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. „Tai - ne pasaka, taip galėtų būti jau 2015 metais", -tvirtino A.Janukonis.

Gerokai pigiau
   Atsinaujinantys energijos šaltiniai ne tik mažiau teršia aplinką, tačiau yra ir gerokai pigesni. Tad iš biokuro pagaminta šilumos energija mažiau kainuotų ir vartotojams. A.Janukonis teigė, kad Lietuvoje 2004-2008 me tais šilumos gamybai naudotas im­portuojamas iškastinis kuras kainavo dvigubai brangiau nei biokuras. Per tą patį laikotarpį centrinio šilumos tiekimo įmonės už dujas kitoms ša lims sumokėjo 4 mlrd. litų, o už biokurą - tik 350 mln. litų (šie pinigai liko Lietuvoje).
   Pernai Lietuvos centrinio šilumos tiekimo įmonės importuojamam iš kastiniam kurui įsigyti išleido dau giau kaip 1 mlrd. litų. „Jeigu vietoje šio kuro būtų naudojamas biokuras, išlaidos jam būtų sudarę tik 500 mln. litų. Vadinasi šilumos energija gyven tojams taip pat būtų kainavusi dvi gubai pigiau. Be to, centrinio šilumos tiekimo sektoriuje būtų sukurta 10 tūkst. naujų darbo vietų", - atsinau jinančių energijos šaltinių panaudoji mo privalumus dėstė A.Janukonis.

Nepanaudoti rezervai
   „Didžiausią energijos potencialą Lietuvoje turi biomasė - medienos atliekos, šiaudai ir energetinių gluos nių plantacijos", - „Valstiečių laikraš čiui" sakė konferencijoje dalyvavęs Lietuvos biomasės energetikos aso ciacijos „Litbioma" prezidentas Re migijus Lapinskas.
   Pasak jo, 2020 metais bendras biomasės, tinkamos biokuro gamy bai, kiekis per metus turėtų sudary ti 1,1 tne (tonos naftos ekvivalento). Panašų kiekį degalų per metus su naudoja visi Lietuvos automobiliai.
   Nepakankamai į biokuro verslą įsitraukę ir privačių miškų savinin kai, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 230 tūkstančių. Jie galėtų sėkmingai parduoti kirtimo atliekas.
   Lietuvoje netrūksta ne tik miš kų, bet ir nederlingų žemių, kurio se puikiai veši energetiniai želdiniai. „Apsodinus nenaudojamas Lietuvos žemes, būtų galima ne tik pagamin ti užtektinai kuro visiems šalies gy ventojams, bet ir eksportuoti kaimy nams", - sakė R.Lapinskas.

Reikėtų lygiuotis į Skandinaviją
   „Atsinaujinantiems energijos iš tekliams priskiriamos komunalinės atliekos plačiai naudojamos šilumos ir elektros gamybai visose Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse. Tai daug geriau nei atliekas laidoti sąvartynuose", - konferencijoje sakė Tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos „Euroheat and Power" viceprezidentas Laursenas Birgeris.
   Pasak jo, jau dabar beveik vien vietinį kurą šilumos ūkyje naudojan čios Danija ir Švedija iki 2050 metų planuoja iš viso atsisakyti iškastinio kuro šilumai gaminti. „Tokias pat ga limybes turi ir Lietuva, kurioje gamti nės sąlygos panašios į Skandinavijos šalių", - teigė svečias.

Parengta bendradarbiaujant
su Lietuvos biokuro ir šilumos
tiekėjų asociacija.